Breadcrumbs
Veiklos dokumentai
Paslaugos
Mokiniams
Pradžia
Tolerancijos diena 2018
Lapkričio 16 dieną mokyklos bendruomenė minėjo Tarptautinę Tolerancijos dieną. Šiais metais pilietinės iniciatyvos simbolis buvo raktas, kuris tinka atrakinti kitų žmonių mintis, širdį, jausmus ir įsileisti į savo minčių bei širdies labirintą šalia mūsų esantį kitokį žmogų. Dažnai žmonės savo viduje turėdami pakantumą, supratimą, draugiškumą, pagarbą, ne visada tai atskleidžia kitiems, todėl kartais reikia turėti simbolinį raktą, kuriuo galime atrakinti žmogaus vidinį pasaulį ir padėti atsiskleisti šioms žmogaus savybėms. Prie šios pilietinės iniciatyvos prisijungė ir mūsų mokyklos bendruomenė. Klasės valandėlių metu buvo analizuojama žodžio „tolerancija“ prasmė ir reikšmė. Diskutuota kaip savyje surasti raktą, kad geriau suprastume kitaip mąstančius, kitaip kalbančius, kitaip atrodančius. Kiekvienas klasių kolektyvas kūrė Tolerancijos rakto dalį, kurios buvo sujungtos į bendrą raktą. Tikimės, kad jis atrakins visas žmonių širdis.
„TAPYBA ANT VANDENS“
Lapkričio edLapkričio 14 dieną mūsų pradinukai vyko į edukacinę programą Kėdainiuose „Tapyba ant vandens“. Programa pasirinkta pagal kultūros paso programą. Mokiniai supažino su šios technikos ištakomis – ebru meno kilme ir istorija, pirmaisiais ebru menininkais bei jų kūriniais ir spalvų simbolika, jų reikšme žmogui. Praktinio užsiėmimo metu išbandomos pagrindinės tapybos ant vandens technikos bei elementai. Intuityviai pasirenkant spalvas, tarpusavyje jas liejant ir maišant ant vandens, sukurtas piešinys perkeliamas ant popieriaus, plastiko, tekstilės ar kitų medžiagų. Sukurti vienetiniai, unikalūs darbai atitenka mokiniams, kurie gali juos panaudoti kituose kūrybiniuose sumanymuose (kurdami koliažus, atvirukus, dekoruodami knygutes). Kiekvienas nusitapė sau po paveikslėlį, kuriais nutarė papuošti ir mokyklą. Edukacinės programos pabaigoje vyksta sukurtų darbų aptarimas. Tapybos ant vandens edukacijos vyksta Janinos Monkutės-Marks muziejaus ekspozicijų salėse, muziejaus įkūrėjos spalvingų kūrinių apsuptyje, kurie nuteikia programos dalyvius pozityviai ir atskleidžia jų kūrybines galias. Mokiniai grįžo kupini emocijų ir noro dar kartą pakartoti piešimo įgūdžius ant vandens.
Mokinių tarybos išvyka į Kauną
Spalio 31 d. buvo puiki diena keliavimui. Saulės šiluma šildė visą kelionę. Mokinių tarybos kelionė prasidėjo Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejuje. Mokiniai susipažino XIX a. pab. Lietuvos miesto vaistine ir jos struktūra: oficina (receptų kambarys), koktorija, vaistingųjų medžiagų atsargų kambariu, laboratorija, rūsiu. Oficina, arba receptų kambarys. Šioje patalpoje būdavo priimami lankytojai, parduodamos farmacijos prekės ir vaistai. Ją vaistinių savininkai įrengdavo kuo gražiau ir prabangiau, tuo norėdami pritraukti lankytojus, sukelti jų pasitikėjimą.Koktorija, kurioje būdavo gaminami užpilai bei nuovirai, plaunami ir džiovinami indai, distiliuojamas vanduo. „Materialinis“ kambarys. Tai vaistinių medžiagų atsargų kambarys. Šioje patalpoje būdavo saugomos ir nuodingos bei stipriai veikiančios medžiagos. Rūsys, kuriame būdavo laikomos tos vaistinės medžiagos, kurioms reikėdavo žemesnės temperatūros – aliejai, įvairūs taukai. Didesniuose rūsiuose būdavo atliekamos ir kai kurios technologinės operacijos – žaliavų smulkinimas, tepalų gamyba. Mokiniai galėjo pauostyti vaistų ir pamatyti įdomių medicininių įrankių, to meto vaistų gaminimo įrenginių, apsilankė šamano kambaryje, grožėjosi „Helovino“ vaiduokliais. Pasivaikščioję aplink Kauno Rotušę, pasuko link laikinosios Lietuvos Respublikos prezidentūros, kurioje laukė Edukacinė programa „Kol nebuvo interneto: paštas, radijas ir aviacija tarpukario Lietuvoje“
Pasiklydę laiškai, susipainioję skrydžių maršrutai, radijo trikdžiai – spręsdami šiuos galvosūkius mokiniai susipažino, kaip gyveno mūsų seneliai, kurie neturėjo nei išmaniųjų telefonų, nei interneto. Edukacinės programos metu taip pat sužinojo, kad tarpukariu žmonės turėjo nemažiau pramogų ir atradimo džiaugsmo: pirmoji oro pašto siunta iš Jungtinių Amerikos valstijų į Lietuvą, rekordinis „Anbo IV” eskadrilės su Antanu Gustaičiu priešakyje skrydis aplink Europą, pirmosios radijo transliacijos, pirmieji lietuviški filmai, pirmieji Lietuvos pašto ženklai. Mokinių tarybos nariai patys išbandė tarpukario naujienas. Akimirkai Gabija ir Dangirdas tapo oro uosto dispečeriais ir sužinojo įdomiausias „Lituanicos“, „Lituanicos II“ ir „Anbo IV“ eskadrilės skrydžių detales ir suvokė, koks atsakingas radijo diktoriaus darbas, kaip draugams pranešė reikšmingiausias tarpukario Lietuvos žinias. Tapę Dingusių laiškų skyriaus paštininkais, padėjo prezidentams gauti jiems skirtus laiškus ir sužinojo nuo kada Lietuvoje pradėjo veikti paštas bei per kiek laiko praeityje laiškai pasiekdavo adresatą. Kelionės po muziejų pabaigoje 5 klasės mokinės turėjo sudėlioti Lietuvos Respublikos himno žodžius iš medinių kaladėlių su simboliais, o vyresnieji – Laivės statulą, remiantis įvykių chronoligija. Mokiniai pasijuto tikri prezidentai, nes pabuvojo prezidento kabinete, kuriame turėjo pastebėti kiekvieną daiktą. Po to žaidė interektyvų kompiuterinį žaidimą – dėliojo prezidento daiktus į vietą. Tai buvo gerų emocijų ir turiningai praleistas laikas čia.
Vėliau ekskursija pajudėjo link Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos, kurioje mokiniai lipo laiptais pamatyti Kauno panoramą iš lauko apžvalginės aikštelės. Dangirdas spėjo suskaičiuoti 180 laiptų. Tai buvo didelis išbandymas, kupinas energijos ir noro. Puikus oras leido pasigrožėti Kaunu. Kelionės pabaigoje mokiniai važinėjosi Aleksoto funikulieriumi. Daugumai mokinių buvo pirmas kartas vykti tokia transporte priemone, keliančia žmones ant Aleksoto kalno, nuo kurio geriausiai matosi Kauno miesto centro ir senamiesčio panorama. Tai vienas iš seniausių veikiančių virvinių bėginių keltuvų Europoje, o Kaunas – vienintelis miestas Baltijos šalyse, kur galima naudotis šia unikalia transporto priemone. Mokiniai ilgam prisimins lankytus objektus ir savo patirtimi pasidalins su kitais draugais. Saulė ritinėjosi žeme, o mokiniai aptarinėjo ekskursijos nuotykius. Tad keliaukime ir pažinkime Lietuvą.
Sveiki dantys
Niekam nekyla abejonių, kad kasdienis dantų valymas – pats paprasčiausias būdas išlaikyti dantis sveikus. Deja, to negana – įtakos dantų sveikatai gali turėti ir kiti faktoriai, pavyzdžiui, mitybos įpročiai. Kaip, kada ir ką naudoti dantų priežiūrai Vilkaviškio r. Paežerių pagrindinės mokyklos priešmokyklinio/ ikimokyklinio ugdymo grupių vaikučiai, 1 – 4 kl., bei 5 – 6 kl. mokiniai aptarė 2018m. spalio 26 dieną vykusių pamokų - praktinių užsiėmimų metu, kuriuos vedė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje. Specialistė atkreipė ypatingą dėmesį į tris mitybos principus, kurių būtina laikytis, jeigu norite kuo ilgiau džiaugtis sveikais dantimis: pirma - troškulį malšinti vandeniu, o ne saldžiaisiais gėrimais. Saldieji gėrimai savo sudėtyje turi ne tik įvairių saldiklių, bet ir rūgščių. Šios medžiagos ardo danties paviršių – dažnai vartojant saldžiuosius gėrimus emalis tampa labiau porėtas ir greičiau susidėvi. Be to, paprastieji angliavandeniai, tokie kaip cukrus, yra puiki terpė patogeninėms bakterijoms, o šių veikla spartina ėduonies atsiradimą. Todėl labai svarbu nuo mažens pratinti vaikus troškulį malšinti vandeniu, o ne saldžiaisiais gėrimais. Antra - nuolat neužkandžiauti, nes nuolatinis smulkių užkandžių kramsnojimas taip pat silpnina dantų emalį. Šis procesas yra pakankamai lėtas, o atsiradusią skylę žmogus pastebi kai jau būna per vėlu. Trečia – vengti pernelyg karšto ar šalto maisto ar gėrimų naudojimo, kurie sukelia danties minkštimo – pulpos – uždegimą. Tai gali sukelti ir skausmą, ir dantų jautrumą.
Tad valykime dantis ir valgykime sveikai.
Mokomės naudotis gesintuvu
Ugnis naikina viską, kas pasitaiko jos kelyje, todėl verta žinoti, kaip elgtis gaisro atveju. Paprastai įvykus nelaimei žmonės žino, kur yra gesintuvas, tačiau ne visada pavyksta juo teisingai pasinaudoti. Netinkamai panaudojus gesintuvą žala gali būti tik dar didesnė.
Spalio 24 d. mūsų mokykloje vyko praktinės pratybos „Mokomės naudotis gesintuvu“. Žmogaus saugos mokytoja D.Bosevičienė pamokų metu supažindino su gesintuvų tipais. Gesintuvai skirstomi į keturias klases, priklausomai nuo jų naudojimo paskirties: A (medis, tekstilė), B (degūs skysčiai), C (dujos) ir D (degūs metalai). Miltelinis gesintuvas yra pats efektyviausias ir universaliausias, kadangi tinka gesinti degančioms kietoms medžiagoms, skystam kurui, dujoms ir prietaisams, kuriuos veikia įtampa. Užpilde nėra vandens, todėl gesintuvą galima laikyti ir neigiamoje temperatūroje. Milteliai negadina daiktų ir juos nesunku nuvalyti. Miltelių gesintuvais leidžiama gesinti iki 1000 voltų veikiančius elektros prietaisus. Angliarūgštės gesintuvų veiklioji medžiaga yra anglies dvideginio dujos. Toks gesintuvas tinka gesinti gaisrą patalpose, kuriose esama brangios technikos ir elektroninių prietaisų (laboratorijose, servisuose, telefono stotyse). Putų gesintuvas tinka gesinti degantį medį, popierių, tekstilę, alyvą, benziną, plastmasę, riebalus, bitumą ir gumas. Mokytoja taip aiškino ir rodė , kad visų pirma reikia susipažinti su gesintuvo instrukcija, kuri priklijuota ant gesintuvo korpuso. Joje dažniausiai piešinėliais nurodyta, kaip galima gesinti ir kaip naudoti gesintuvą. Visų gesintuvų paleidimo būdas yra panašus: reikia nutraukti plombą ir ištraukti apsauginį kaištį, gesintuvo žarnelę su difuzoriumi nukreipti į gaisro židinį ir nuspausti rankenėlę. Taigi, 7 ir 10 klasės mokiniai patys išbandė gesinti „ gaisrą“, laikyti taisyklingai gesintuvą. Manome, kad tokios pratybos ilgai išliks atmintyje ir padės nelamės atveju.